Sodo statinių impregnavimas ir priežiūra

 

 

Prisilietus prie medinių statinių ar gaminių, kyla įvairiausių klausimų: kaip juos išsaugoti kuo ilgiau, ką daryti su atsiradusiais patamsėjimais, dėmėmis, kaip restauruoti, atnaujinti medinę senelių sodybą? Yra begalė technologinių patarimų ir rekomendacijų apie tinkamą medienos apdirbimą ir priežiūrą, pradedant miško kirtimu, baigiant jos gaminių eksploatavimu. Net jų laikantis ne visada pavyksta išvengti nepageidaujamo kenksmingų organizmų poveikio.

 

Medienai kenkiančių grybų ir vabzdžių yra visur, jie laisvai migruoja padedami oro srovių, paukščių. Kenkėjų poveikis medienai yra ypač nepageidautinas ir net žalingas žmonėms, gyvūnams ar aplinkai. 

Ant medienos augantys pelėsiai ir grybai išskiria toksines, įvairias alergijas, vėžinius susirgimus galinčias sukelti medžiagas. Medienos grybai, pelėsiai nėra augalai, nes neturi chlorofilo, taip pat nėra gyvūnai, nes nesugeba savarankiškai judėti, kitaip dauginasi. Augdami jie gamina labai smulkias sporas, kurios greitai ir lengvai plinta aplinkoje, o nusėdusios ant medienos įsiskverbia į menkiausius plyšelius ir, radusios tinkamą terpę, pradeda auginti grybieną. Sporų kiekis ore gali siekti dešimtis ir šimtus tūkstančių vienetų 1 m3. Alergiškiems žmonėms užtenka 50–2000 sporų 1 m3 ligos požymiams sukelti. Medienos grybai ir pelėsiai sukelia tokias sunkias ligas kaip alerginis rinitas, konjuktyvitas, bronchinė astma. Dėl ilgalaikio žalingo grybų ir vabzdžių poveikio gali negrįžtamai pasikeisti medienos mechaninės ir fizikinės savybės, spalva, ji pradeda trupėti, byra, trešta.

Siekiant išvengti žalingo mikroorganizmų poveikio ir kuo ilgiau išsaugoti nepažeistą medieną, ją būtina antiseptikuoti. UAB „Retrorega“ gaminami medienos antiseptikuose "Asepas-1", "Asepas -2"  ir "Asepas-3" yra optimalus biocidinių-veikliųjų medžiagų kiekis, kurio pakanka apsaugoti medieną nuo kenksmingų organizmų poveikio, ar jį sustabdyti, sunaikinti ir  nepakenkti medienos mechaninėms, fizikinėms savybėms, žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Pasirenkant antiseptiką, svarbu įvertinti galimą antiseptikavimo būdą (mirkymas, tepimas teptuku, apdorojimas purškiant), kokiomis aplinkos sąlygomis mediena bus eksploatuojama: lauke ar viduje, sausoje ar vėdinamoje aplimkoje, ar nuolat veikiama nepageidaujamų išorinių veiksnių (UV, karščio/šalčio, drėgmės ar kt). Žinoma, kad grybai, vabzdžiai ir pelėsiai parazituoja medienoje, kai santykinis aplinkos drėgnis 20–100 %, o temperatūra -5...+35 °C. Visiškai neigiamo UV, besikeičiančios temperatūros, drėgmės poveikio išvengti neįmanoma, tačiau impregnavimas arba antiseptikavimas preparatu „Asepas-2“, skirtu lauko ar drėgnomis sąlygomis eksploatuojamai medienai, stipriai jį sumažina. Antiseptiku "Asepas-2" apdorotoje  medienoje skvarbiųjų medžiagų, chemiškai sąveikaujančių su medienoje esančio lignino karboksilinėmis grupėmis dėka užsifiksuoja biocidinės veikliosios medžiagos, kurios yra kenksmingos grybams, vabzdžiams, puvimą sukeliančioms bakterijoms, todėl net ir esant palankioms aplinkos sąlygoms medienos kenkėjų veiklumas bus sustabdytas ar minimalus. Antiseptiką "Asepas-2" patartina naudoti mirkymo (mirkant 2–3 val.) arba tepimo šepečiu (nutepant 2–3 kartus) būdais ir būtina atkreipti dėmesį, kad tamsiai mėlynos spalvos antiseptikas antiseptikuojamą  medieną nudažo rusvai žalsva spalva, kuri bėgant metams keičiasi į rudą.

Medienos konservavimo ar restauravimo atvejais visų pirma reikia atidžiai apžiūrėti medieną ar nesimato tamsių dėmių, išgraužų ar kitų pažeidimų. Jei medienos paviršiuje matomos tamsios dėmės, mediena pamėlynavusi ar pajuodusi, jos negalima valyti sausai, kad nepasklistų pelėsių ar grybų sporos. Šias dėmes galima panaikinti antiseptiniu medienos balikliu „Beržas“. „Beržas“ įsiskverbia giliai į medieną ir išbalina dėmes. Bet „Beržo“ balinamasis poveikis ne visada pageidaujamas, ypač restauruojant ar konservuojant senus medienos elementus Tokiu atveju tinkamiausias antiseptikas „Asepas-3“. Jame esanti veiklioji medžiaga didecildimetilamonio chloridas pasižymi dideliu efektyvumu prieš medienai kenkiančius ar dažančius grybus (Aureobasidium pullulans, Serpula lacrymans, Aspergillus Niger ir kt.) bakterijas. "Asepas-3" lengvai geriasi į medieną  ir visiškai nekeičia natūralios medienos spalvos, todėl jis nepakeičiamas tiek apsaugant šviežiai pjautą medieną nuo pamėlynavimo, tiek dezinfekuojant, konservuojant šimtamečius medienos gaminius. Dėl gero "Asepas-3" įgeriamumo ir žemo klampumo, rekomenduojami tokie apdorojimo būdai: mirkymas, purškimas ar tepimas šepečiu.

       Jei medienoje matosi vabzdžių išgraužos, iš kurių byra medienos pjuvenos, reikia nuvalyti visus nešvarumus, jei buvo dažyta ar lakuota – nuvalyti plėvelės likučius ir mažiausiai trejetą kartų nutepti antiseptiku “Asepas-3” arba “Asepas-3 plius”. Kitas būdas – įšvirkšti antiseptiko "Asepas-3 plius" į medieną, nešalinant dažų ar lako sluoksnio.

        Kokybiška medienos apsauga priklauso ne tik nuo tinkamai parinkto antiseptiko, bet ir nuo antiseptikavimo darbų kokybės. Apdorojus medieną antiseptikais "Asepas-1", "Asepas-2", "Asepas-3" vienu iš paminėtų būdų, būtina sudaryti sąlygas medienai išdžiūti, kadangi veikliųjų biocidinių medžiagų  stabilizavimosi medienoje laikas ne mažiau kaip 7 paros. Tuo metu medieną reikia apsaugoti nuo drėgmės, kritulių ir gerai vėdinti. Išdžiūvusią iki 15–20 proc. drėgnio antiseptikuotą medieną galima dekoruoti dažais.

       Kompleksinė medienos apsauga yra išbandyta laiko ir praktikos: antiseptikavimas ir tada dažymas natūralaus linų sėmenų aliejaus pagrindu pagamintais dažais „Linosepas“. Šie dažai įsigeria į medieną nesudarydami storos paviršinės plėvelės, pasižymi puikiomis elastinėmis savybėmis, suteikiančiomis dangai atsparumą medienos deformacijoms.

       Ilgametė UAB „Retrorega“ bendradarbiavimo su P.Gudyno Restauravimo centro, Šiaulių aušros muziejaus, „Lietuvos pilys“ restauratoriais patirtis ir priimti sprendimai, pateisino antiseptikų „Asepas“ pasirinkimą ir panaudojimą archeologinės medienos dezinfekavimui, konservavimui ir apsaugai nuo kenkėjų.