Šiais laikais, kai pasitelkiami senieji klasikiniai medienos apdorojimo metodai ir naudojamos naujos medienos apsaugos technologijos bei žinios, būtina įvertinti ne tik medienos apsaugos priemonių efektyvumą, bet ir saugumą.

Visų pirma, reikia pabrėžti, kad medienos apsaugos priemonės (antiseptikai arba impregnantai, antipirenai, įvairios alyvos) ir priežiūros priemonės (dažai, beicas, lakas ar valikliai) yra cheminių medžiagų mišiniai arba cheminiai preparatai, galintys tapti pavojingais žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Pavojaus rizika priklauso nuo preparatams būdingų savybių ir su jomis susijusių naudojimo būdų. Dažnai net nesusimąstome, kad įprastas ploviklis, puikiai nuplaunantis teršalus ir paskleidžiantis gaivų aromatą, gali sukelti alergiją dėl, atrodytų, „nekaltos“ sudėtinės dalies – kvapiosios medžiagos. Dar vienas pavyzdys – žibalas, kaimyno rekomenduota priemonė medienai apsaugoti nuo vabzdžių ir grybų, yra itin degus skystis, labai padidinantis medienos degumą. Juk žibalas naudojamas laužui ir židiniui uždegti, žibalinėms lempoms pildyti, be to, žibalo garai gali sukelti galvos skausmą, narkotinį poveikį ar cheminį plaučių uždegimą. Ar verta rizikuoti dirbant su nepažįstama medžiaga ar neskaičius gaminio etiketės?

Renkantis cheminius preparatus ypač svarbu perskaityti gaminio etiketę – tai pagrindinė priemonė, suteikianti vartotojui pradinę, esminę ir glaustą informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų paskirtį, naudojimo būdą, pavojingas savybes, cheminių medžiagų bei preparatų klasifikavimą ir ženklinimą. Rekomenduojame preparatus naudoti tik pagal paskirtį, nurodytą gaminio etiketėje, ir nesivadovauti pažįstamų, kaimynų, draugų rekomendacijomis. Tik teisingai naudojantis cheminiu preparatu, sulaukiama puikaus rezultato, be to, sutaupoma pinigų, laiko, sveikatos.

Įsivaizduojame, kad medienos grybus ir vabzdžius galima išnaikinti įvairiomis cheminėmis medžiagomis, tačiau kartais pasielgiame neapgalvotai pirkdami priemonę, netinkamą naudoti žmogaus gyvenamoje aplinkoje dėl žalingo poveikio žmogui ar dėl neigiamos įtakos statinio fizinėms, mechaninėms savybėms (padidina degumą, sukelia metalų koroziją, ardo dangas ir pan.). Biocidai, kurie įeina į medienos apsaugos gaminių sudėtį – tai cheminės ar biologinės priemonės, kurių veikliosios medžiagos ir preparatai skirti sunaikinti, sulaikyti, nukenksminti, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą. Tačiau šios priemonės neturi sukelti nepageidaujamo poveikio žmogaus ar naminio gyvūno sveikatai, kenkti medienos gaminiams ar kitoms statinio konstrukcijoms. 

Todėl suprantama, kad medienos apsaugos priemonių – antiseptikų, gruntų – receptūros sudaromos ne atsitiktinai. Europos sąjungos biocidų direktyvos 98/8/EC priedu patvirtintas veikliųjų medžiagų sąrašas, kurių biocidinis poveikis kontroliuojamiems organizmams įvertintas moksliniais tyrimais. Produktai, skirti medienos apsaugai nuo kenksmingų mikroorganizmų, autorizuojami pagal minėtos direktyvos reikalavimus ir turi galiojančius autorizacijos liudijimus (žr. produktų „Asepas-1“, „Asepas-2“, „Asepas-3“ techninius duomenis). Kitu atveju, teiginiai apie medienos apsaugą nuo kenksmingų mikroorganizmų yra iš piršto laužti.

Cheminių preparatų rekomenduojama įsigyti tik specializuotose prekybos vietose, kur vykdoma rinkos priežiūra. Ne kiekvienas vartotojas žino, kad buitinės paskirties biocidiniai preparatai tiesiog negali būti toksiški, labai toksiški, 1 ar 2 kategorijos kancerogeniniai (sukeliantys vėžį), 1 ar 2 kategorijos mutageniniai ir (arba) 1 ir 2 kategorijos toksiški reprodukcijai. Pavyzdžiui, ne taip seniai medienos apsaugai nuo puvimo buvo naudojami preparatai CCA (varis, chromas, arsenas) ir CCB (varis, chromas, boras). Moksliniais tyrimais nustatyta ir patvirtinta, kad chromo junginiai turi kancerogeninį poveikį žmogui, gyvūnams, o vario sulfatas kenkia aplinkai. Nuo 2006 metų šiuos junginius uždrausta naudoti medienos antiseptikų gamyboje ir tokiais preparatais draudžiama prekiauti. Rinkdamiesi produktą atkreipkite dėmesį į jo pagaminimo ir galiojimo datą. „Iš rankų“ pirktas preparatas gali turėti draudžiamų naudoti gyvenamoje aplinkoje, pavojingų sveikatai cheminių medžiagų arba jų koncentracija gali viršyti leistiną ribą.

Impregnuodami medieną, naudokitės darbų saugos priemonėmis, nurodytomis etiketėje ar instrukcijoje. Prieš darbus pasirūpinkite reikalinga įranga (talpomis, šepečiais, purkštuvais, šluostėmis ir pan.), saugos priemonėmis (apsauginiais akiniais, pirštinėmis, respiratoriumi, darbo drabužiais ar pan.). Užtikrinkite tinkamas darbui su minėtomis priemonėmis aplinkos sąlygas (temperatūrą, santykinę drėgmę, vėdinimą). Net ir smulkius darbus atlikite tinkamai apsisaugoję, kad vėliau nereiktų išmesti naujų drabužių ar net gydytis. Pavyzdžiui,  antiseptikuojant ar balinant net ir vieną pajuodusią lentą būtina mūvėti pirštines. Ne visi žino apie savo organizmo jautrumą vienai ar kitai cheminei medžiagai, todėl netyčia ant odos ar į akis patekęs preparatas gali stipriai sudirginti.

Kokios būdingiausios klaidos impregnuojant medieną ar jos gaminius? Siekdami geresnio rezultato vartotojai neskiedžia preparato, net jei preparato naudojimo instrukcijoje tai nurodyta. Nesilaiko instrukcijoje nurodyto išlaikymo, džiovinimo laiko, dirba netinkamomis aplinkos sąlygomis. Tuomet rezultatu nusiviliama, o dėl paskubomis atliktų darbų patiriama ir finansinių nuostolių.  Ne kartą tenka išgirsti vartotojų nusivylimą vienokiais ar kitokiais dažais, skundus, kad iškilo pūslės, dažai nusilupo ar nusiplovė, per greitai išbluko. Tačiau pasiteiravus apie darbų eigą ir sąlygas, greitai „išlenda yla iš maišo“: dažyta ant drėgno paviršiaus, iškart po lietaus ar prieš pat lietų, žemesnėje nei nurodyta temperatūroje ar pan. Tinkamas pasiruošimas darbui taip pat labai svarbus. Kai beicas ar antiseptikas, kuriuo tepamos stogo konstrukcijos, aptaškys naujas sienas, patirsite ne tik papildomų nemalonumų, bet ir papildomų išlaidų.

Dėl neatsakingo elgesio su cheminiais preparatais galite pakenkti savo gyvenamajai aplinkai. Saugokite, kad cheminiai preparatai ar jų likučiai nepatektų į dirvožemį, paviršinius vandenis ar greta esantį vandens telkinį ir nepadarytų žalos gamtai. Juk prieš pasirinkdami medinę architektūrą ar jos elementus tikriausiai svajojote apie sveikus namus ir aplinką, kur dirvą purena sliekai, tvenkinys yra pilnas žuvų, o karštą dieną atgaivina gaivus šulinio ar šaltinio vanduo. Būdami atsakingi išvengsite įvairių negalavimų, ligų  ar pokyčių aplinkoje.